Zinai . . . O buvo dienu, kai nebijojau pasakyti myliu . Gera ir keista buvo. Gera todel kad man atsakydavo tuo paciu, o keista todel kad negalvojau, jog tas jausmas taip anksti pasibels i mano sielos duris. Ir vis del to.. Zmogus yra tokia butybe, kuri neisgyventu be kitu zmoniu. Butybe kuri be bendravimo su kitais zmonemis, nusizudytu po dvieju savaiciu. Uztenka to, kad kitas zmogus pasisveikina ir stai, jau tolsti nuo savizudybes. Ir as norejau zudytis. Ir turbut daug kas pasakytu pernelyg mazai norejai. Ne.. pernelyg mazai savanaudiskumo buvo. O tu.. jei galvoji zudytis, suprasi, kad niekam negali pasakoti savo planu, nes jei tavo snabzdesi isgirs bent vienas zmogus, tu niekada to nepadarysi. O jei nepadarysi.. galbut ir nelemta tau buvo tai daryti, galbut turi gyventi.. Ir tik laikui begant suzinosi kodel vis dar egzistuoji. Nenorek suzinoti visko is karto. nes dazniausiai prasme yra ten kur zmogus mato jos maziausiai. Mato maziausiai, nes dazniausiai apsimeta, kad tai yra maza prasme. Gyvenimo prasme.

	xxPandaxx3 Gintarė jos vardas yra, akys nežmoniško grožio...žalios. Tokias turi ne kiekviena mergina. ..Ji myli gyvenimą..nors jis jai nėra saulė žydram danguje.... Bet kovodama, kad gautų palaikyti spindulį delne.. Gintarė iškovojo saulę.. kuri sušildo ją ..kiekvieną kart kai rodos sušąlo siela..ir suledyja džiaugsmas viduje..jos akys..magiškos ..mato praėjimą ten kur kiti išsigąsta nes kažkoks daunas užrašė ' draudžiama čia' myliu tave gintare:) ačiū tau kad esi:)
	n0f3ar43v3r nuu Edga ka cia apie tave surimuot;D hm..jo kelnes plačios ir kepurė reperyyška tokia jis sako yoooouh turėdamas galvoje locham čia ne vieta. myliu repery:) esi geras draugas:) tokių kaip tu reta.. žinok tai giliai širdy:)
	xFeverBabex Sandra, tu esi tooooooookia crazy. Nu jau taaaaaaaaip tave nurauna. Ir tu esi toooooooooooooooooooooookia faina. Ir as myliu tave kaip tik tooooooooooooookia <3

Laimė tenka tik išmanantiems. Kuo daugiau žmogus išmano, tuo geriau regi žemės poeziją ten, kur jos niekada neras žmogus, išmanantis menkai. ( Konstantinas Paustovskis)

Music Playlist at MixPod.com

NO POETRY...NO MUSIC. no music , no life....NO LIFE, NO LOVE...no love no pain...NO PAIN NO POETRY U understood these words....if u ever were hurt by someone..no matter by who, and how, but u were hurt and maybe now u r hurt again.....AFTER this, u became, someone who can say....i know how HURTS love..then u r a POET..who starts understand things..that never understood before, write it all on paper...wall or just in beautiful..black.. mind....when no one sees it..u start to DREAM...and after those dreams...love comes again...not like previous...but stronger, with more pain.. U START TO APPRECIATE WHAT U LOOSED, and love with more love than ever before. PiCk FlOwErS NaWt BoMbS <3

Dar vieneri metai praejo. As vis dar cia. Mano plaukai jau ataugo. Ir as leidziu jiem augti. Nekirpsiu tol, kol galiukai bus nutriuse. Tegul auga, tegul buna laisvi. Akys jau pavargo.. Vis dazniau matau jas pavargusias, kai pries veidrodi i save zvelgiu. Dabar, kai buna sunku, nemerkiu ju is visu jegu. Dusauju galbut reciau nei anksciau, bet patirtis taip atsispindi mano kune, kad net zmones tai pradejo pastebeti. Dabar mano poziuris i gyvenima yra hedonistiskas, mano gyvenimo srove - hedonizmas. Ideja, kuria pavogiau is Oskaro Wildo kurinio ''Dorianas Grejus''. Grozis ir tik grozis. jaunyste ir tik jaunyste. Jokiu negraziu zmoniu. Anksciau buvau kitokia ir apie save galvojau kitaip.. ne.. as apie save isvis negalvojau anksciau, ir idomu kodel? nes aukojau kitiem daugiau nei sau duodavau. Ir kas is to, kai sulauki durio netiketo. Kol jaunas gyvenk, imk viska, naudokis viskuom, vertink savo grozi, nes jei pasensi.. sakau JEI pasensi, to nebus, nebus taip kad galesi linksmintis iki ryto, nes gal namuose taves lauks vaikai, o jei busi geras tevas/ gera mama tai tikrai negalvosi apie vakarelius iki ryto. Ir jei galvoji, kad tu esi zmogus, kuriam linksmybiu iki ryto nereikia. Tu klysti, tau reikia, reikia, kad asmenybe augtu, vystytusi, kauptu patirti, ir kai tavo vaikai uzaugs, tu prisiminsi save.. tikiuosi, kad prisiminsi. nesmerksi ju uz klaidas kurias ir pats darei, suprasi ir padesi, pasipasakosi ir nuraminsi savo dalele su tavo akimis, tam kad jo nuosavas kraujas galetu ramiai teketi paaugliskame kune. Kai man buvo 14 metu, as galvojau, kad as nesikeisiu. Ir jo as buvau teisi, as nesikeiciu. As tokia pati- savo mastymu apie gyvenima. Kad ir ka begalvociau kad ir kuom betikeciau, viskas bus tas pats, tik pasakyta kitais zodziais, panaudojus patirti kuri kaupiasi begant metam. Ir tu ta patirti panaudosi, jei tik pradesi gilintis ka gero tau dave kiekvienas ivykis tavo gyvenime. Ner prasmes galvot apie tai kas buvo blogai, ziurek i blogi pro rozinius akinius ir suprasi ka as turiu omeny. Ilipai i suda su savo naujais batais? so what? bus kitu batu, o jei nebus, tai nusivalyk situs ir eik toliau. Gali burbeti visa menesi ir pasakotis visiems kaip ilipai i suda, arba gali nusijuokti, apsivalyti i zole, sniega, or whatever, ir toliau eiti, nesvarbu ar su sypsena ar be, tu eini, ir tas svarbiausia. Įženki į pasaulį, kuris gausus spalvų. Kiekvienas akmenėlis - pripildo vidų glostančių garsų. Nemėtyk jų..Dėk į kišenes..ištraukęs priglausk jį prie savęs. Kaskart prieš užsimerkdamas, tu kaupsi ašaras skaidrias, o jos riedės..Nesulaikysi. Nebandyk. Sunertos rankos už tave kalbės. Jausk kaip gera, kai esi aptvertas pražūties. Nesikankink, nes tai tau nepadės. Pasimetęs realybėj ir visai be ateities...Išsitrauki akmenėlį, glausk jį prie širdies. Galbūt jis netikėtai sutrupės. Žarstomas ašarų skaidrių..tave banga melodijos užlies. Ir vėl norėsis tau gyvent. Vaikščioti kitų išmindyta žeme...išėjęs iš pasaulio..Nepamiršk. Šviesiausios spalvos..nepranyks...jos neužges...Bet susiliedamos jos taps viena...Tik ne juoda.